vargsmas

var̃gsmas sm. (4) [K], NdŽ; Lex52, Q283, CII1002, N, PrL žr. vargas: 1. Koks var̃gsmas buvo išsikapanoti iš tos pelkės J. 2. Gera nors tai buvo, kad nereikėjo jau tuokart vargsmo kęsti Vd. 3. Gelbėk mus vargsme ir linksmink mus smerties čėse Mž227. Pavyzdėk ant maldų mūsų, kuriomis vargsmūsu mūsų, kurie mus dažnai slogin, tave prašom Mž561. Čionai jis buvo ant vargsmo, bet teturies didį džiaugsmą Mž414. Velnas daro … nesandoras ir … vargsmus Vln48.